Infraraudonųjų spindulių poveikis žmogaus odai yra skirtingas ir priklauso nuo infraraudonųjų spindulių bangos ilgio. Iš pateiktos diagramos matosi, kad tolimosios infraraudonųjų spindulių bangos (angl. „far infrared“ arba IR-C) mažiausiai prasiskverbia po žmogaus oda ir „paliečia“ tik išorinį epidermį. To visiškai pakanka sukurti komfortišką šildymą, išvengiant bet kokių sveikatos ar su saugumu susijusių klausimų/sutrikimų.

Vidutinės infraraudonųjų spindulių bangos (angl. „medium infrared“ arba IR-B) prasiskverbia į šiek tiek gilesnius epidermio sluoksnius bei pasiekia viršutinį dermio sluoksnį, tačiau, kaip ir tolimosios srities IR bangos, „nepaliečia“ jokių funkcinių organų (prakaito liaukų, nervų ir t.t.).

Trumposios infraraudonųjų spindulių bangos (angl. „short“ infrared, IR-A) gali pasiekti poodinį riebalų sluoksnį, raumenų sluoksnius, prasiskverbti per dermą ir taip šildyti plaukų folikulus, nervus, prakaito liaukas bei raumenis.

Todėl trumposios infraraudonųjų spindulių IR-A bangos yra naudojamos medicinoje – prasiskverbimo po odą efektas, panaudojamas ten esančių organų stimuliavimui (visos sąlygos yra kontroliuojamos). Infraraudonųjų spindulių šildytuvus diegiantys darbuotojai turi suprasti, kad trumpieji infraraudonieji spinduliai generuoja itin aukštą temperatūrą (1000°C ir daugiau), todėl ilgesnis buvimas po tokiais šildytuvais gali sukelti tam tikrus odos ir akių pažeidimus. Trumposios infraraudonųjų spindulių bangos yra tapatinamos su „karšto viršugalvio“, „sausų akių“, galvos sopulio sąvokomis. Tai yra todėl, kad kai kurie pardavėjai, siekdami naudos tik sau, šias sistemas diegia netinkamose vietose (pavyzdžiui, namuose, kur šildytuvai yra pernelyg arti žmonių). Todėl trumpųjų bangų šildytuvai plačiai naudojami įvairiuose pramonės procesuose ar erdvių šildymui didelėse uždarose ir atvirose erdvėse.

Gyvenamosiose, komercinėse ir pan. patalpose rekomenduojama montuoti šildytuvus, kurie skleidžia vidutines ir tolimąsias infraraudonąsias bangas.